švykš

švýkš interj. Slm žr. švykšt: 1. Par langą švykš įlindo [katė] Ėr. Traukė ant krašto tinklą – kasžin kas iš tinklo švykš ir nulėkė itin toli LMD(Sln). ║ staigiam užmetimui žymėti: Tiktai švykš kilpa tam vilkui už gerklės – ir iškėlus Sln. 2. Maža buvau, eičvarą mačiau: švýkš švýkš švýkš švýkš švýkš ka movė Mšk. Nuolat lydžiokai švýkš švýkš Krs. 3. žr. švykšt 4: Švýkš par akminį su dalgiu Šts. 4. žr. švykšt 5: Švýkš atriekė duonos abraką Šts. Ana švýkš į pirštą KlvrŽ. 5. kartojant nusakomas dalgio pustymas: Švykš švykš galando dalgį Šts. 6. žr. švykšt 6: I anudu ejo, švýkš, bračeli, ir atsidaro dangus (ps.) Yl.